Prisimenant Jaunimo teatro muzikinę sielą – Povilą Kebliką

Lietuvos teatro sąjungoje spalio 27 d., 18 val. įvyks vakaras, skirtas ilgamečio Valstybinio jaunimo teatro koncertmeisterio, muzikos vadovo Povilo Kebliko (1944 – 2013) atminimui. Vakare dalyvaus muzikanto artimieji, draugai ir kolegos, tarp kurių – aktorės Regina Kazlauskaitė, Kristina Kazlauskaitė, aktoriai Alvydas Jancevičius, Rimgaudas Karvelis, Saulius Sipaitis, Vytautas Taukinaitis, Giedrius Arbačiauskas bei žymi folkloro dainininkė Veronika Povilionienė.

P. Keblikas daugiau nei 50 metų paskyrė Jaunimo teatrui ir jame skambėjusiai muzikai. Be jo neapsieidavo nei vienas spektaklis, kuriame reikėjo atlikti bent mažiausią muzikinę partiją. Dirbo tyliai, kruopščiai, atsakingai ir nepaprastai atsidavusiai. Gitara, akordeonas, obojus – išskyrus smuiką, šviesios atminties muzikantas buvo įvaldęs kone visu muzikos instrumentus P. Keblikas vienu metu atlikdavo kompozitoriaus, aranžuotojo, dirigento ir dainininko vaidmenis. Būtent jo dėka, Jaunimo teatras išgarsėjo kaip dainuojantis teatras. Čia net kelis dešimtmečius veikė „Namų muzikavimo grupė“ , aktorių grupė „Be grimo“, ilgą laiką džiuginę Lietuvos publiką.

Dar 1994 m., minėdamas P. Kebliko 50-metį, šiais metais Anapilin iškeliavęs aktorius Antanas Šurna buvo sakęs: „Povilas – kuklus, jautrus, paprastas žmogus. Jis puikus specialistas, be to – įdomus kompozitoriaus, nors muziką rašo slapta, niekada savęs neafišuoja. Jo teatre lyg ir nėra, tačiau jis visada reikalingas.“

Kiekvieną aktorių, kuris turėdavo nors minimalius muzikinius gabumus, P. Keblikas sugebėdavo „prijaukinti“ muzikai: išmokydavo dainavimo pagrindų, ansambliškumo, harmonijos, įvesdavo į bendrą muzikinę terpę. Ilgametis Jaunimo teatro aktorius Saulius Sipaitis, kartu su P. Kebliku ir jo žmona, aktore R. Kazlauskaite buvo pirmieji entuziastai įkūrę teatre ansamblį. S. Sipaitis buvo vienas iš daugelio P. Kebliko mokinių, kuris liko jam dėkingas už unikalias vokalo pamokas bei įskiepytą meilę muzikai.

Jaunimo teatre savo muzikinės karjeros pradžioje dirbo ir dainininkė V. Povilionienė. Tiesa, iš pradžių jos veikla apsiriboja pedagoginės dalies vedėjos darbu, o tik vėliau perėjus į čia pat įsikūrusį Folkloro teatrą, susisiejo su muzika. Čia ji susipažino su P. Kebliku, kuris tuo metu buvo paniręs į liaudies dainų aranžavimą. Kaip pati V.Povilionienė teigia, muzikantas aranžuodavo dainas išsaugodamas jų dvasią. „Man, visiškai muzikos beraštei, Povilas davė labai daug, išugdė nuovoką bei skonį“, – viename interviu prisimindama P. Kebliką kalbėjo garsi folkloro dainininkė.

Atminimo vakare skambės ne tik koncertmeisterio kurtos, aranžuotos dainos – žiūrovai išvys kelis nuotraukų albumus, pasiklausys ištraukų iš koncertų, o susirinkusių draugų dėka, turės galimybę nusikelti į neapsakomai šiltą, spalvingą ir unikalų P. Kebliko muzikinį pasaulį.

P. Keblikas 1964 baigė Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos technikumą. 1964-65 dirbo pučiamųjų orkestrų vadovu, muzikos mokyklos dėstytoju, 1965-74 Jaunimo teatro koncertmeisteris, 1974-75 Lietuvos folkloro teatro artistas, nuo 1975 Jaunimo teatro garso režisierius, muzikos vadovas. Vaidino spektakliuose: Ž.B.Moljero „Skapeno klastos”, 1969, K.Kubilinsko „Bebenčiukas”, 1975, S.Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac”, 1976, O.Balakausko, S.Gedos, S.Šaltenio “Komunarų gatvė”, 1977, P.Širvio, S.Nėries „Tėvynės ilgesio dainos”, 1984, „Abejingas gražuolis”, 1985, K.Antanėlio, S.Gedos „Meilė ir mirtis Veronoje”, 1985, N.Gogolio „Lošėjai” ir „Nosis”, 1991, R.Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose”, 1993, E. Rostano „Sirano“, 1996, N. Cruz „Ana tropikuose“, 2006, E. Scarpetta „Vargšai. Aristokratai“, 2009.