In memoriam Viktorui Valašinui

Eidamas 74-uosius metus mirė ilgametis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius ir režisierius bei Kauno menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas.

Viktoras Valašinas gimė 1944 metais birželio 24 dieną Joniškio rajone Maironių kaime. 1969 m. baigė tuometį Lietuvos valstybinės konservatorijos teatrinį fakultetą (dėstytojai aktorė Galina Jackevičiūtė, režisierius Leonidas E. Lurje).

Į Nacionalinio Kauno dramos teatro trupę aktorius įsiliejo dar 1968 m. būdamas studentu, suvaidinęs Azizo vaidmenį spektaklyje „Dvikova“ pagal Maro Baidžijevo pjesę, režisuotą Jono Jurašo. Šio režisieriaus ir aktoriaus kūrybinis dialogas tęsėsi spektakliuose „Šventežeris“ pagal Kazio Sajos pjesę (1970), Juozo Glinskio „Grasos namaiׅ“ (1970), „Smėlio klavyrai“ pagal Aušros Marijos Sluckaitės pjesę (1990) bei kituose.

Daug ryškių vaidmenų aktoriui padovanojo ir bendradarbiavimas su režisieriumi Jonu Vaitkumi, prasidėjęs nuo Kazio Sajos „Medinių balandžių“ (1975). Komedijinis aktoriaus talentas atsiskleidė Jono Vaitkaus režisuotame Alfredo Jarry farse „Karalius Ūbas“ (1977). Aktorinė fantazija, išraiškinga plastika, virtuoziškas balansavimas personažų charakterių gelmėmis tapo neatsiejamas Viktoro Valašino bruožas scenoje. Tarp ryškiausių aktoriaus sukurtų vaidmenų – Žygimantas Augustas Juozo Grušo „Unijoje“ (1978), Georgijus Dimitrovas Ivano Radojevo „Raudona ir ruda“ (1979). Aktorius sėkmingai bendradarbiavo su Gyčiu Padegimu spektaklyje Thorntono Wilderio „Mūsų miestelis“ (1982), Vytautu Balsiu spektakliuose Juozo Marcinkevičiaus „Erelnyčia“(1985), Juozo Grušo „Herkus Mantas“ (1986), Samo Shepardo „Pakastas vaikas“ (1987) ir kituose. Už Dodžo vaidmenį spektaklyje „Pakastas vaikas“ aktorius pelnė geriausio vyro vaidmens apdovanojimą. Paskutinis aktoriaus vaidmuo Kauno dramos teatre – Šturmanas spektaklyje pagal Dmitrijaus Lipskerovo pjesę „Jelena ir Šturmanas“ (2010 m., režisierius Sergejus Paciukas ), kuriame vaidino kartu su žmona aktorė Nijole Lepeškaite.

Neapsiribodamas aktoryste, Viktoras Valašinas savo kūrybiškumą išnaudojo ir kaip režisierius. Jo režisuojami spektakliai papildė Kauno dramos teatro repertuarą, o nuo 1999 m. kūrė Kauno menininkų namų aurą. Publikos ovacijomis priimti jo režisuoti spektakliai Bjorga Vik „Žiemos sodas“ (Kauno valstybinis dramos teatras, 2001), Augustino Griciaus „Palanga“ (Kauno valstybinis dramos teatras, 2003), Hjalmaro Bergmano „Paskutinis kavalierius“ (Kauno menininkų namai, 2006). Haroldo Mullerio „Tyli naktis“ (Kauno menininkų namai, 2007).

Aktorius paliko įsimintinų vaidmenų kine ir televizijoje. Nepamirštami jo herojai Petras Kurmelis LTV filme „Petras Kurmelis“ (rež. Juozas Sabolius), Vaclovas Garunkštis televizijos spektaklyje „Palanga“ (rež. Mamertas Karklelis), Martynaitis. iš televizijos filmo „Vilius Karalius“ ( rež. Vidas Bačiulis).

1994-1998 m. Viktoras Valašinas „Kaunas plius“ užėmė TV programų direktoriaus pareigas, kūrė televizijos serialus. Nuo 1999 m. iki 2016 m. – Kauno menininkų namų direktorius.

Už nuopelnus teatro menui kūrėjas apdovanotas 3-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medaliu, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.

Urna šarvojama Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiojoje scenoje.

Atsisveikinimas – sausio 3 d. nuo 18 iki 21 val., sausio 4 d. nuo 9 iki 11.30 val.

Šv. Mišios už a. a. Viktorą Valašiną aukojamos sausio 4 d. 12 val. Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje.

Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse sausio 4 d. 13 val.

Artimieji prašo atsisveikinti kukliu gėlės žiedu.

NKDT informacija