Apie mus

Lietuvos teatro sąjunga (LTS) – tai savarankiška visuomeninė profesinė kūrybinė organizacija, vienijanti profesionalius respublikos teatro meno kūrybinius darbuotojus. Organizacijai vadovauja suvažiavime išrinktas pirmininkas ir valdyba.

Sąjungos tikslai – atstovauti ir ginti savo narių profesines, darbo, kūrybines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Skatinti profesinį meistriškumą, rūpintis Sąjungos narių užimtumu, Lietuvos teatro istorijos paveldu, plėsti tarptautinius teatrų ryšius.
 
LTS turi kamerinę salę (Teatro g. 8) bei kūrybinę poilsio stovyklą „Žaldokynė” Šventojoje.
Sąjungos nariai
 
Į Sąjungą priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys Lietuvos Respublikoje teatro meno kūrybinį darbą, taip pat kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir turintys ne mažesnį kaip trejų metų kūrybinio darbo stažą. Kitų teatro profesijų darbuotojai, įnešę svarų indėlį į teatro meno plėtojimą, priimami išimties tvarka, turintys ne mažesnį nei 10 metų darbo teatre stažą.
 
LTS nariai, norintys įstoti į Sąjungą, kartu su prašymu Lietuvos teatro sąjungai turi sumokėti stojamąjį 10 LT mokestį ir 1 procentą nuo uždarbio vidurkio kas mėnesį. Nedirbantys pensininkai moka 1 Lt metinį mokestį. Dirbantys pensininkai moka 1 proc. nuo uždarbio vidurkio kas mėnesį.
 
LTS nariai turi teisę dalyvauti Sąjungos renginiuose, naudotis visų rūšių kūrybine, teisine ir konsultacine Sąjungos pagalba.
Iš Sąjungos narių pašalinama už bendražmogiškosios ir profesinės etikos nesilaikymą, taip pat už nario mokesčio nemokėjimą be pateisinamos priežasties ilgiau nei 6 mėn.
Informuojame, kad įstoję į Teatro sąjungą, galėsite pateikti dokumentus, reikalingus meno kūrėjo statuso suteikimui.
 
Asmuo, siekiantis meno kūrėjo statuso, kartu su prašymu Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijai turi pateikti:
1) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
2) pagrindinių meno kūrinių ir publikacijų apie kūrybą ir (arba) kūrėją sąrašą;
Asmuo, siekiantis meno kūrėjo statuso, taip pat turi pateikti kopijas dokumentų, įrodančių bent vieną iš šių meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindų:
1) asmens individuali ar kolektyvinė meno kūryba yra teigiamai įvertinta kaip profesionalusis menas profesionaliųjų meno vertintojų monografijose, recenzijose ar straipsniuose, paskelbtuose leidiniuose, ar rekomendacijose ir taip pripažinta profesionalia meno kūryba;
2) asmens meno kūryba yra įtraukta į įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programas;
3) asmens individuali ar kolektyvinė meno kūryba yra įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, Kultūros ministerijos meno premija ar tarptautine meno premija, kitomis meno kūrėjų organizacijų teikiamomis premijomis ir apdovanojimais, profesionaliojo meno tarptautinio kūrėjų ir (arba) atlikėjų (išskyrus moksleivių ir studentų konkursus) konkurso laureatodiplomu;
5) asmuo ne mažiau kaip 5 metus skelbia meno kūrybą vertinančius straipsnius ir recenzijas Lietuvos ar užsienio leidiniuose, taip pat asmuo, kuriam už tiriamąją mokslinę veiklą atitinkamoje meno srityje yra suteiktas mokslo daktaro ar meno daktaro laipsnis;
6) asmuo, dėstantis meno studijų krypties dalykus ir einantis profesoriaus ar docento pareigas aukštojoje mokykloje, kurioje pagal meno studijų programas rengiami profesionalieji menininkai;
7) asmuo individualiai ar su kūrėjų kolektyvu buvo atrinktas ir atstovavo Lietuvai tarptautinį pripažinimą turinčiuose profesionaliojo meno renginiuose.
Privilegijos
1. Meno kūrėjų kūrybinei veiklai skatinti skiriamos valstybės stipendijos ir
premijos.
2. Dirbantys pagal autorinę sutartį meno kūrėjai socialinio draudimo įmokas moka nuo pusės priskaičiuoto autorinio atlyginimo.
3. Meno kūrėjai, negaunantys pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausantys asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymą, nedirbantys pagal darbo (tarnybos) sutartį ar savarankiškai ir nemokantys sveikatos draudimo įmokų, privalomuoju sveikatos draudimu bus draudžiami Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis.
Meno kūrėjai dėl draudimo iš šios programos niekur neturi kreiptis, reikalingais duomenimis apsikeis atitinkamos institucijos. Kultūros ministerija „Sodrai“ pateiks duomenis apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis.
Istorija
 
Lietuvos teatro sąjungos ištakos siedintinos su lietuvių mėgėjų teatro sąjūdžiu, prasidėjusiu XIX a. pab. – XX a. pr., kada kūrėsi teatro ir muzikos draugijos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Peterburge, Rygoje, Tilžėje, JAV ir kt. Daugelis jų turėjo vaidintojų būrelius, kurie pamažu kūrė profesionalų Lietuvos teatrą (V. Krėvės teatro draugija – 1933-34, J.Geniušo Vaikų teatro draugija – 1930) ir kt.
 
1947 m. Vilniuje buvo įkurta nauja LTSR teatro draugija, pirmininku paskirtas  dramos teatro režisierius Borisas Dauguvietis. Draugijos veikla pagyvėjo apie 1954m.,  kada pirmininku buvo išrinktas aktorius Jonas Kavaliauskas. Buvo įsteigtos šešios kūrybinės sekcijos: Teatrologų (1958),  scenos veteranų (1962),  Teatrų pastatyminės dalies (1963),  meninio žodžio (1965),  režisierių (1966),  jaunųjų muzikos atlikėjų (1968), taip pat visuose Lietuvos teatruose, radijo ir televizijos komitete, filharmonijoje teatro draugijos vietos skyriai. Draugija organizavo savo nariams įvairias paskaitas, seminarus, konferencijas, literatūrinius vakarus, teatrų festivalius, parodas, kūrybines  komandiruotes teatrų  meno  darbuotojams, įkūrė teatro muziejų – archyvą. Leido įvairaus pobūdžio leidinius, įrengė kūrybinę poilsio stovyklą  „Žaldokynė” Šventojoje, turėjo savo gamybinį kombinatą, aprūpinusį draugijos kūrybinę veiklą reikalingomis lėšomis. Teatro draugijos pirmininko pareigas taip pat ėjoJuozas Meškauskas, Virgilijus Noreika
1987 m. kovo 17 d. Lietuvos TSR teatro veikėjų sąjungos steigiamojo suvažiavimo sprendimu buvo likviduota LTSR teatro draugija ir įkurta Lietuvos TSR teatro veikėjų sąjunga. Šis sąjungos pavadinimas 1989 m. lapkričio 27 d. III-ajame neeiliniame suvažiavime buvo pakeistas Lietuvos teatro sąjunga.
Lietuvos teatro sąjungos pirmininko pareigas ėjo Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Algis Matulionis, Jonas Ramutis Rimeikis.
Pastarąjį dešimtmetį Sąjunga nemažą dėmesį skyrė Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos veiklai, Baltijos šalių teatrinių festivalių organizavimui, jaunų muzikos atlikėjų propagavimui, svarbų dėmesį skyrė išėjusių į Anapilį amžino poilsio vietų tvarkymui. Šiuo metu aktyviai tebedirba  scenos veteranų sekcija ir teatrologų – muzikologų skyrius. Scenos veteranai aktyviai dalyvauja įvairiuose Teatro sąjungos renginiuose. Teatrologų-muzikologų skyrius, įsteigtas 2004 m., leidžia žurnalą „Lietuvos scena” (iki šiol parengė ir išleido 25 numerius, paskelbė per 200 straipsnių). Taip pat rengia įvairias konferencijas įvairiuose Lietuvos miestuose bei universitetuose, organizuoja teatrų festivalius, aktyviai dalyvauja spaudoje, radijo ir televizijos laidose, spektaklių peržiūrose, rengia įvairaus pobūdžio teatrinės literatūros medžiagą ir jos leidimą. Daugelis teatrologų dirba įvairiose  Lietuvos aukštosiose mokyklose, rengia įvairius respublikinius ir tarptautinius projektus.
2022 m. gruodžio 12 d. įvykęs nuotolinis Teatro sąjungos delegatų suvažiavimas išrinko naują pirmininką Juozą Marcinkevičių.

© 2024 Lietuvos Teatro Sąjunga | Visos teises saugomos